Pasibaigė atlieku schema

„Atliekų shemos“ pašalinis poveikis

Finansinė krizė privertė imtis keleto veiksmų, kad padėtų ekonomikai. „Atliekų schemų“ programos buvo įvestos į rinką, keliose Europos šalyse šį pavasarį ir vasarą. Minėtos programos yra palankios automobilių gamintojams. Tačiau yra ir kitų, šios schemos poveikių.

Finansinė parama transporto priemonės savininkui yra naudinga, jei norima išlaikyti aukštą naudotų automobilių surinkimo skaičių, tačiau yra ir kitų šalutinių šios schemos poveikių.

Apibendrinimas

EGARA nariai teigia, kad „atliekų schemos“ yra nei ekologiškai, nei ekonomiškai ar socialiai tinkamos.

Ekonominis aspektas:

  1. Po trumpalaikio naujų automobilių pirkimo padidėjimo seks, ilgai truksiantis nuosmukis;
  2. Naudotų autodalių naudojimas sumažės;
  3. Naudotų autodalių kainos kris.

Ekologinis aspektas:

  1. Bus pažeistas „atliekų susidarymo prevencijos prioritetas – pakartotinis naudojimas“;
  2. Oro taršos emisija turi būti analizuojama pagal gyvenimo ciklo analizę (LCA);
  3. Esamų automobilių emisija, negali lenktyniauti su naujų automobilių oro taršos emisija.

Socialiniai aspektai:

  1. Mokant priedą už senus automobilius, ne visi vartotojai gali nusipirkti naują automobilį.

Ekonominiai aspektai:

Ne paslaptis, jog automobilių gamintojų industrija patiria sunkius laikus, bet argi „atliekų schemos“ programa yra geras būdas padėti automobilių gamintojų industrijai?

Automobilio savininkas gauna kompensaciją už seną automobilį remiantis kai kuriomis sąlygomis: viena iš sąlygų yra tai, kad vartotojas privalo pirkti naują arba apynaujį automobilį. Šią kompensaciją, kai kuriose šalyse moka vyriausybė, o kai kuriose vyriausybė ir gamintojai moka per pusę.

Šios programos tikslas yra paversti automobilį atlieka prieš pasibaigiant jos gyvavimo ciklui. Programos padeda gamintojams atgaivinti pristabdytą gamybą, bet pasibaigus šiai programai mašinų gamintojai, bei atstovai vėl patirs didelius nuostolius.

Taigi tiek mašinų gamintojam, tiek atstovams ši atliekų programa yra trumpalaikė.

Šis dirbtinas poveikis rinkai pažeis normaliai gyvuojančią rinką ir tikėtina, jog kiekvienas trumpas pozityvus poveikis greitai pasikeis į neigiamą efektą. Taip pat bus padaryta žala naudotų detalių pardavimams. Automobiliai, kurie dar nepabaigę savo gyvenimo ciklo yra geri naudotų detalių „donorai“. Deja, jei ši „atliekų schema“ bus sėkminga, tai šių detalių niekam nereikės ir nukentės demontuotojai bei automobilių servisai.

Kadangi daugiau žmonių dirba naudotų detalių ir mašinų autoservisuose nei jas gaminant, tai „atliekų schemos“ programos turės pašalinius, neigiamus efektus mažiem ir vidutiniam verslam visoje Europoje.

Tai argi teisinga padėti vienai industrijos šakai, kitų sąskaita?

Aplinkosauginiai aspektai:

„Atliekų schemos“ programos prieštarauja ir pažeidžia atliekų susidarymo prevencijos prioritetus, ignoruoja pakartotinį naudojimą. Aplinka daugiau nukenčia nuo naujų mašinų detalių gaminimo, nei pakartotinai naudojant „žalias detales“. Deja, dažnai pamirštama, jog geriausias būdas mažinti susidarančius atliekų kiekius – pakartotinis panaudojimas, nes už to slypi gamintojo interesai.

Socialiniai aspektai:

„Atliekų schemos“ įgyvendinimo efektyvumas, priklauso ar perkamas naujas, ar naudotas automobilis. Pvz.: perkant naują automobilį, savininkas gauna 2500 EUR kompensaciją, tačiau dažniausiai tie kas turi senas mašinas, net ir gavę kompensaciją, neišgali nusipirkti naujų automobilių, o tik naujesnį, kas lemia naudotų, tik naujesnių automobilių kainų kilimą. To pasekoje mažėja vartotojų galinčių nusipirkti apynaujį automobilį. Daugėjant naujų automobilių, nukenčia auto servisai, o tuo pačiu ir tie vartotojai, kurie taisosi senas mašinas. Taigi, „atliekų schema“ turi neigiamos įtakos, tiek auto servisų tiek transporto vartotojų interesams.

Pavyzdžiai:

Airija 1995

„Atliekų schema“ buvo įdiegta su aplinkosauginiu tikslu – išimti iš rinkos senus, daug taršos skleidžiančias automobilius. Tačiau vartotojai neturėjo pakankamai finansinių išteklių nusipirkti naujus automobilius. Dažniausiai jie parduodavo turėtus šeimos automobilius ir nusipirkdavo vieną didesnį, su galingu varikliu, kas lėmė išmetamų dujų emisijos padidėjimą.

Norvegija 1996

Norvegijoje, vienerius metus vyriausybei sponsoriaujant, buvo duodamos kompensacijos tam, kad būtų atnaujintas automobilių parkas. Tais metais demontuojamų automobilių kiekis išaugo 300%. Automobilių eksploatacijos laikas sumažėjo 0,4 karto, tačiau po 3 metų šis skaičius grįžo į pradinę stadiją.

Įdiegiant šią programą demontuotojams buvo sunku demontuoti visus priduotus automobilius: nebuvo žiūrima, taisyklingo automobiliu nukenksminimo, perdirbimo bei detalių panaudojimo. Tai buvo didelis negatyvus „atliekų schemos“ efektas demontavimo verslui ir aplinkosaugai. Per sekančius 2 metus demontuojamų automobilių kiekis stipriai sumažėjo, nes buvo įsiterpta į normaliai gyvuojančią rinką. Nepriklausomi ekspertai Norvegijoje padarė išvadas, jog ši programa turėjo neigiamą ir nepelningą poveikį.

Danija 1994 – 1995

Automobilių demontavimas prieš jų gyvenimo ciklo pasibaigimą stipriai paveikė demontuotojų verslą, nes daug detalių liko nepanaudotų ir turėjo būti išmestos.

Vokietija 2009

Dėl „atliekų schemos“ programos labai daug automobilių demontuojama nepasibaigus jų gyvenimo ciklui. Demontuotojai nepajėgūs tinkamai tvarkyti, nukenksminti demontavimui priduodamus automobilius. Nekontroliuojamas kiekis nenukenksmintų automobilių yra išvežama iš Vokietijos į kitas Europos šalis, t.y. kenksmingos atliekos nelegaliai yra išvežamos iš šalies, automobiliai patenka už Europos sąjungos ribų ir grąžinami į eksploataciją.

JAV 2009

„Atliekų schemos“ programa turi teigiamą efektą, tačiau kam? Ši schema padėjo automobilių gamintojų industrijai, tačiau sumažėjo detalių pardavimai ir demontavimo verslas nukenčia.

Naujų automobilių pardavėjai priėmę panaudotą automobilį į greičių dėžę ir variklį įpila specialaus skysčio tam, kad užtikrintų, kad automobilis nebūtų naudojamas. Padedant vienai industrijai kenčia kitos, nesilaikoma aplinkosauginių prioritetų.

Išvada

„Atliekų schemos“ programa nėra nei ekologiškai, nei ekonomiškai, nei socialiai tikslinga. 

Partneriai